- sargumas
- sargùmas sm. (2) K, Rtr, Š, DŽ; Sut, I, L 1. KII333 → sargus 1: Sargùmas šunio! Dbk. Šitas šuo be jokio sargùmo, tik kiaušinius apžiūri Gs. Sargùmo tai jis labai sargus, greit pajunta Rm. Pagedęs toks kalės sargùmas: nė pele pasivertęs pro aną nepraeisi Užv. 2. → sargus 3: Taip dideles dovanas darė tiktai dėl užmigdymo jų sargumo rš. 3. → sargus 5: Priėmime ir apveizdėjime elgetų … nei sargumo, nei vargo … neturim skųst DP492.
Dictionary of the Lithuanian Language.